Žaidimas su likimu

Kleira matė, kad tarybos narys padeda merginai, kuriai surasti buvo surengtas toks didelis spektaklis. Kadangi jie du jau ruošėsi eiti, Kleira irgi pagalvojo, kad ir ji jau turėtų palikti šią vietą. Minia išsidalino maistą ir neatrodė, kad būtų kažkas likę jai, todėl mergina nesivargino. Be to, ji vis dar buvo soti ir žinojo, kad kol kas galės ištverti be maisto.

"Jie taip pat maitinasi iš miško partemptais ekperimentais" pagalvojo Kleira matydama miestiečius besinešančius įvairias padaro dalis, kurias jie ruošėsi patiekti ant savo stalų. Kažkodėl mergina nebesijautė tokia kalta žudydama kitus eksperimentus ir jais besimaitindama, kad išgyventų. Pasirodo šiame miestelyje žmonės elgėsi lygiai taip pat.

Miestelėnai pradėjo skirstytis, Kleira taip pat norėjo jau eiti, bet... Kur? Ji neturėjo namo miestelyje ir kažkodėl abejojo, kad iš vis tokiame skurdžiame miestelyje yra kokia nors vieta atvykėliams apsistoti. Pati ji irgi nieko neturėjo, nei priemonių būstui pasistatyti, nei laikraščio pasitiesti po apačia, kur miegos. Miške viso to nereikėjo, nes galėdavai užmigti kur medyje, ant šakos, nors ryte visus kaulus skaudėdavo, ar kokioje ramesnėje vietoje ant minkštos žolės. Mergina turėjo gerus instinktus, todėl sugebėdavo greitai sureaguoti, kai pavojus netoli. Tiesa sakant, ji net neprisiminė, kada paskutinį kartą ji turėjo galimybę išsimiegoti nesirūpinant, kad kažkas ją tuoj užpuls. Vienaip ar kitaip merginai reikėjo kažkur apsistoti. Kol kas ji nusprendė apsidairyti po miestelį ir pasiklausinėti, ar galėtų kur nors apsistoti bent trumpam, o vėliau žiūrės, ką daryti toliau. Taip nusprendusi mergina neskubėdama nuėjo kartu su kitais miestelio gyventojais.

[Exit?]

Tategami nusišypsojo, ir lėtai nužingsniavo rūmų link. Stengdamasis pernelyg neskubėti, nes nelabai patikėjo Eipril žodžiais, jog ji galės paeiti. Peržvelgia aplinką, kuri jau buvo visiškai rami. Žmonės, atrodė gan išvargę, ne tik fiziškai, bet ir morališkai. Šitaip praėjo ir dar viena diena 13-toje zonoje.

[Exit]

Alm kiek pailsėjęs vėl ėmėsi veiskmų. "Dar penkiasdešimt išstenėčiau" pagalvojo jis apsivertęs ant pilvo jis vėl darė jau nusibodusius atsispaudimus. Atsibodę ar ne - nesvarbu, svarbiausia kad nuo jų Alm sustiprės.

Praėjus minutei, jis jau baigė padaryti visus penkiasdešimt. Tada vėl apsidairęs ir nebematydamas pagrindinių nužiūrėtų žmonių, jis pradėjo eiti. Net pats nežinojo kur jis keliauja - juk namų neturi. "Reikės rasti madžiagų namui" pagalvojo jis ir toliau ėjo nežinomais keliais.

[Exit]

Laikydamasi kuo arčiau Tategami, keliauja iš paskos.
[Exit]

Gauti taškai:
Taki - 5
Alm - 5 (+1)
Tategami - 5
Eipril - 6 (+1)
Kleira - 7 (+1)

Miesto pokyčiai:
Mirė - 6
Gauta maisto - 30

Pastabos:
1. Visiems suteikiu po papildomą tašką, nes man patiko kaip visi prisistatė ir gerai aprašė pirmąjį pasirodymą.
2. Eipril dėmesiui: pagal logiką, Taki nebūtų suspėjęs surinkti žmonių per tą laiką kol jūs atėjote iki rūmų. Veiksmas vyksta vėliau.
3. Alm dėmesiui: Man patiko tavo veikėjo išskirtinumas, dėl spragsėjimo ir treniravimo. Tačiau kažkaip keistai atrodė, kai žmogus susirūpinęs kovoja už kažką, o po to tiesiog nueina ramiai. Čia ne klaida, tiesiog mano nuomone. Tuo labiau nežinau ar specialiai, bet tavo veikėjas atrodo, kaip žudikas, nes kelios mirtis jam visiškai nebuvo svarbios.
4. Dar viena Alm pastaba: Sutinku apie kaklo sulaužimą, tačiau kitus užmušei kiek per lengvai. Serija smūgiu ir spyris geriausiu atveju būtų išmušęs sąmonę. O keletas 180 laipsnių spyrių, būtų sunku įgyvendinti su tavo ištvermę. Ir taip pat jei priešininkas tik susvirduliavo nuo spyrio, toks spyris nebūtų sulaužęs arba būtų nubloškęs. Viskas priklauso nuo jo ištvermės. Tačiau aš nemažinsiu taškų, paliksiu kaip perspėjimą.