Treniruotė ar kraujotroška

Miškas aplinkui buvo labai tamsus. Paviršiuje matėsi skaisti saulė, bet retas spindulys pasiekdavo žemę. Akims pripratus buvo galima įžiūrėti apie šimtą metrų į priekį. Miške gyveno daug gyvių, kurie neturėjo sveiko proto. Kitokią gyvybę buvo sunku rasti. Vienas iš retųjų buvo žmogus, kuris kilo iš šitų aplinkybių, bet atgavo sveiką protą. Juodas siluetas vaikščiojo po mišką. Jis buvo apsigaubęs juoda skraiste ir ant nugaros turėjo keistą baltą simbolį. Tai buvo tarybos narys, ir ne bet koks, o šviežieną, kuri pakliuvo į ją pro jėgą, Taki Sando.
Taki ėjo tiesiog pro mišką, be tikslaus tikslo. Nors akys ir atrodė lyg ieškančios kažko. Staiga dar vienas siluetas prašuoliavo prieš Taki. Tarybiečio veide pasimatė milžiniška šypsena. Siluetas buvo kažkoks gyvis panašus į šunį, tik su didesnėmis iltimis ir ragais. Jo struktūra aiškiai buvo kitokia, lyg pritaikyta bėgti prieš vėją. Taki stovėjo ramiai, o gyvulys staigiai pradingo ir šešėlis praskuodė pro Taki. Šuo jau buvo už jo, kai Taki šonas pradėjo kraujuoti, nors šypsena veide nepradingo. Atsisukęs Taki pratarė: "Tai tu čia tas greičio demonas apie kurį skundėsi miestelis.". Taki pridėjęs rankas prie kaklo nusirišo apsiaustą. Šis nukrito ant žemės ir atidengė Taki kruviną šoną.
Dabar prasidėjo abipusė kova. Iš Taki dešinės ir kairės rankos išlindo ašmenys. Atstatęs juos į gyvulį jis laukė kol puls, bet laukti ilgai neteko. Įsispyręs į žemę šuo vėl skuodė tiesia linija. Taki greitu žingsniu pasitraukė į kairę ir šuo vėl sustojo už jo. Šį kartą niekas nenukentėjo. Taki nusijuokė ir paerzino šunį. Šis iškarto puolė, Taki vėl greitu žingsniu pasitraukė ir atstatė ašmenis. Šuo atsirado tiktai prieš jį, kai ašmenys stabdė įsibėgėjusius kaulus. Šuo nuskrido tolyn atsiverdamas į dvi dalis. Taki atsistojo ir priėjo tyliai tardamas lyg keikdamas: "Mane iškvietė dėl trečiarūšio lygio... Jo tiesus bėgimas padaro jį baisiai lengvą priešininką... Teks pakankinti užsakovą...". Jis pasilenkė prie lavono ir nulaužė vieną ragą nuo gyvio. Būtų paėmęs iltį, bet jis jau buvo perpjautas. Suleidęs atgal ašmenys žaizdos liko, bet kraujas nebėgo, nuo pastovaus naudojimo. Taki atsistojo ir pradėjo dairytis, nekreipdamas dėmesio į savo sužeistą šoną.

Tategami negalėjęs užmigti nusprendė kad verta būtų prasivaikščioti. Jis net nepastebėjo kaip greit atėjo rytas, o ir jis pats dėl miego trūkumo jokio nuovargio nejuto. Bevaikščiodamas sau ramiai jis pastebėjo kaip vienas asmuo su juodu apsiaustu nužingsniavo miško link. Tategami būdamas pirmarūšes atstovas norėjo pilieti sustabdyti, ar bent jau patikrinti ar jis sveiko proto kad žingsniuoja į mišką, tačiau pamatęs tarybos emblemą kaip mat nusiramino. Visgi jam buvo įdomu kodėl į mišką eina vienas iš tarybos narių, nes ir jis pats iš tarybos narių jau senokai nebuvo gavęs jokios žinios. Tad nusprendė jog jis irgi leisis į mišką tačiau palaikys atstumą tarp saviškio, mat jam įdomu buvo ar tarybos narys jį pastebės ar ne. Kiek jį pasakęs jis išgirdo didelį triukšmą sklindanti miške. "Hm, įdomu kas čia per naujas Genesia kūrinys" tai pasakęs jis kiek pastovėjo vietoje. Tuomet apsidairęs susirado patogia vietą viskam stebėti, nes ir žmogus kurį jis sekė jau stovėjo vietoje. Ilgai laukti neteko, kai iš miško glūdumos išniro kažkoks žvėris, dideliu greičiu. "O, bus įdomu dar vienas Genesia iškrypimas, ką šis sugeba be savo miklių kojyčių" tai pasakęs jis pamatė, jog sekė nė ką kitą, o savo kolegą Taki. Tik iš pradžių jis nesuprato ar tai buvo tarybos reikalai, ar tiesiog Taki nebegalėjo nustygti vietoje ir išėjo pamedžioti. Kovos laimėtojas jau buvo aiškus nuo pat pradžios, tik ar laimėtojas per savo neatsargumą nepatirs jokių rimtų traumų, bei sužalojimų. Tategami pamatęs gan gilią žaizda kaip mat pradėjo žingsniuoti link Takio, aplinkui vėsindamas temperatūrą iki 0 laipsnių ir sakydamas "Tai kaip kolega jaučiasi po lengvo spurto, ir ketvirtojo gilios žaizdos rankoje?" Nes jam ir pačiam buvo kiek įdomu kodėl Taki žaidžia su savo priešais.

Taki dar žudant pastebėjo kitą tarybietį, nes šis nesistengė pasislėpti, o kaip tik dar skleidė šaltį lyg parodydamas savo egzistencija. Kai kolega pradėjo eiti Taki pakreipė galvą jo link. Klausydamas, Taki užrišo mazgą priešingoje maikės pusei nei žaizda. Taip jis įtempė maikę ir pristabdė kraujavimą. Vos tik baigė kalbėti jis apsižiūrėjo rankas ir ramiai tarė: " Pats gerai žinai, kad rankos man susižeidžia po kiekvienos kovos, jei aš nusprendžiu kovoti." Bekalbėdamas jis sukiojo rankas lyg darytų apšilimą. "O šis gyvis nebuvo vertas dėmesio. Kažkoks antrarūšis patikino, kad kažkoks mūsų lygio monstras puldinėja miestelį. Apibūdinimas atitiko, bet jis vos antrarūšis, jei ne trečiarūšis..." Su paskutiniais žodžiais paspyrė gyvulį, lyg keikdamas nusisuko ir nuėjo prie apsiausto, iš ten išsitraukė sakės ir atsidarė. "Tas kaimietis kentės... Jis lygtais ūkininkas... tai metų vertės derlius bus kaina". Taki prakalbėjo monologą, nes jis paprastai su lygiaverčiais nekalba, nebent ieškotų problemų. Tačiau šiandien to nesiekė.

Tategami nusišypsojo ir tarė "Sakai nieko vertas, bet tačiau kraujuojančia žaizdą sugebėjo palikt". Baigęs jis dar kiek apsižvalgė aplinkui, tada nužvelgė į paspirtą gyvulį, kiek susimastęs, tačiau jam visiškai nerūpėjo kaip Taki su juom elgiasi ar ką apie jį kalbėjo. "Ir kuom tau dabar tas ūkininkas užkliuvo, juk jis nėra toks kokie esame mes, jam vienam būtų buvę daug sunkiau susitvarkyti nei tau vienam, tad manau neturėtum iš jo tiek daug prašyti". Baigęs kalbėti Tategami dar labiau susidomėjo tuom žvėriu, tad nuėjo geriau apžiūrėti jo lavono, kūnas buvo baisus, nelabai aišku ar tai kada nors ir buvo žmogus. Kiek plaukėjęs jis atsigręžė į Taki ir jo paklausė "Kaip manai, kam tokie kaip mes reikalingi Genesijai, juk su mumis atlieka bandymus ir galiausiai numeta čia, tai kokia nauda tai kompanijai?" Tai baigęs Tategami pakėlė savo rankas, nuo žemes padarydamas puses metro ledinį krėslą, tada į jį atsisėdo ir ramiai laukė Takio atsakymo.

Po kolegos žodžių, Taki pasižiūrėjo žvilgsniu lyg, kažkada kitaip buvo. Staiga didelių greičiu pajudėjo Taki ranka, iššoko prieš jo veidą kažkas balto. Skystis pradėjo bėgti į Taki vidų, tai buvo šiltas jausmas. Nuleidęs ranką su sakė, jis prasižiojo ir išleido garsą: "Aahhh". Visas patenkintas, Taki išklausė likusią dalį jo kalbos. Kiek patylėjo ir tarė: "Aš asmeniškai Genesijos neprisimenu, žinau tik, kad per juos aš turiu gyventi šitoje pragaro skylėje, kur reikia laikytis kažkokių durnų tarybos taisyklių." Jis iškart užsimaukė ir nuleido, kiek parodydamas stiprumą veide. "Jei ne mano draugas"-sakydamas iškėlė butelį į viršų, o po to nuleido. "Ir galimybės elgtis su bet kuo kaip nori, išprotėčiau" Užbaigė savo sakinį su dar vienu gurkšniu.

Išklausęs Tategami pakilo nuo savo krėslo kuris kaip mat subyrėjo į šipulius. Jo veidas buvo šaltas ir be emocijų, kiek pastovėjęs jis tarė "Jeigu ne tie prakeikti mokslininkai, aš būčiau toliau gyvenęs normalų gyvenimą, o dabar..." neužbaigęs sakinio jis stipriai sugniaužė kumštį kuris kaip mat pamėlynavo, ir nuo pačio Tategami pradėjo sklisti stiprus šaltis. Staiga jis užsimerkė, atpalaidavo kumštį, nusiramino jusdamas savo širdies plakimą, ir nustojo skleisti šaltį. Atsimerkęs jis pažvelgė į Takį ir tarė "Ar padėsi man, turiu vieną idėją kuria jau seniau norėjau išmegint, bet nerasdavau tam tinkamo žmogaus." Kiek patylėjęs jis tęsė toliau "Genesija pastaruoju metu pradėjo siusti daugiau savo išsigimėlių" žvilgsniu, žvelgdamas į pasliką žvėrį "Aš norėčiau pamėginti pasiekti jų malūnsparnį." Baigęs kalbėti jis dar pats gerai nežinojo kaip tai padaryti, bet tikėjosi jog jam tikrai pavyktu.

Taki kiek nusijuokė, kai šis susinervino, bet greitai išgėrė dar gurkšnį, todėl kažin ar kas būtų pamatęs. Išgirdęs jo tolesnį planą jis vėl nusišypsojo. Jam buvo visai įdomu išklausyti, bet kolegos pabrėžimas Taki būtinybe išpūtė jo ego. Jis ramiai su piktdžiugiška šypsena pasakė: "O kas man iš to? Aš tai net neprisimenu savo gyvenimo, nežinau ar čia jau taip ir blogiau..." Jam knietėjo smalsumas, ką už tai pasiūlys. Taki iš tikrųjų nesigailėjo savo gyvenimo. Jam labiau rūpėjo ta idėja, kad jo gyvenimo likimą nusprendė jie, o ne jis pats. Dar kartą užsimetęs butelį, laukė atsakymo